Žemaitijos aukštumoje, kur stūkso Šatrija ir Medvėgalis, kur glūdi Varnių regioninis parkas, – gimsta Minijos upė. Šiose aukštumose didžiausias metinis kritulių kiekis palyginus su kitų Lietuvos upių baseinais. Prastas dirvos laidumas ir didelis nuolydis – visai tai įtakoja, kad apie pusę kritulių tiesiog nuplukdoma. Todėl šiose aukštumose su Minija užgimsta ir kitos upės – Venta, Akmena, Virvytė ir kt. Oficialios versmės yra nedideliame Didovo ežere. Hidrografai gi Minijos pradžią laiko iš netoli Telšių esančio Sydeklio ežero, bei taip pat iš netoliese esančių pelkių, ištekantį upelį – Mavą. Mava – tai nedidelis, smagus, per bebrynus tekantis upeliukas, kurį galima tiesiog drąsiai pereiti per upelio plotį permesta lenta ir jis dar nei iš tolo neprimena tos gražios, galingos, plačios ir sraunios, kokia ji vėliau taps - Minijos upės. Toliau šis upeliukas teka per Ilgio ir Pluotinalio ežerus ir ta jo atkarpa vadinama Kliurke. Taigi, tik iš Didovo ežero ištekėjęs, jau turi naują pavadinimą – Minija. Dėl tokios oficialios upės pradžios painiavos upės ilgis tėra 202 km., tačiau jai skaičiuotume nuo hidrografinio taško pražios, tai Minijos upės ilgis jau būtų 213 km. Minija tokiu atveju būtų laikoma antra pagal didį Lietuvos upė.

Minija toliau vingiuoja į vakarus, tačiau nenuteka tiesiausiu keliu į Baltijos jūrą. Į Miniją įtekėjus Salantui, upė pasisuka į pietus ir teka ledyninių vandenų suformuotu senslėniu, kurio grožis nepakartojamas, tiesiog užburiantis. Toliau tekant Minijos upei, ją gausiai papildo įvairių šaltinių, šaltinėlių, bei kitų upių vandenys. Taip Minija virsta tipiška, šaltvandene upe. Minijos intakai - Pala, Alantas, Kartenalė II, Žvelsa, Agluona, Veiviržas, Tenenys (kairieji) ir Sausdravas, Babrungas, Mišupė, Salantas (dešinieji).

Išplatėjusi ir tapusi sraunia upe, Minija virsta populiaria vandens turizmo trasa, kurią ypač pamėgo baidarininkai. Baidarės, baidarių nuoma, bei plaukimas Minijos upe – itin populiarus laisvalaikio praleidimo būdas. Žmones traukia švari, natūralios gamtos, jos grožio, pilna gyvybės, vaizdinga ir srauni upė. Minijos senslėnis – kraštovaizdžio draustinis. Minijos senslėnyje gausu istorinio palikimo vietų – piliakalnių, kapinaičių, koplytėlėmis paženklintų atmintinų vietų, vandens malūnų liekanų, bei etnografinių sodybų. Šalia Minijos yra įsikūręs ir Pakutuvėnų vienuolynas – dvasinio atsinaujinimo centras. 

Anksčiau Minijos upės jėgą yra naudoję daugybė, per 20 vandens malūnų. Viskas būdavo padaroma taip, kad nepakenktumėme natūraliai ekosistemai, tad žuvys šias nedideles užtvankas įveikdavo. Galima rasti net informacinių stendų,  kur atpasakojama savininkų keleto kartų visa malūno istorija (Pikteikių malūnas).

Ties Aleksandravu prasideda galbūt srauniausia, bet ir gražiausia Minijos upės atkarpa. Daugiau skaitykite temoje - Minijos upė