Kartenos piliakalnis ir Minijos slėnis

Nelabai vasarišku, vėjuotu oru išsiruošėme aplankyti gražios vietos, prie Minijos upės, Kartenos piliakalnio, Salantų regioniniame parke.Apie patį gražų Kartenos miestelį nesikartosiu, apie jį galite pasiskaityti mūsų puslapyje Kelionės upe – Kartena.
Taigi, apie patį Kartenos piliakalnį. Privažiavimas iki jo tikrai yra nesudėtingas Lengvai rasite  kelyje A 11 Palanga – Šiauliai, Kartenos miestelyje pasukdami link Alanto upės, kelio ženklas Mikoliškiai 14 km. (kelias  2222  Vėžaičiai–Mikoliškiai–Kartena ).



Posūkis kelyje A 11 Palanga – Šiauliai, Kartenos miestelyje link Alanto upės.

Privažiavę  T formos sankryžą (kelias 2307  Kartena–Kalniškiai–Anužiai )sukate į dešinę, dar kiek pavažiavę pamatysite po dešine ženklą Kartenos piliakalnis. Piliakalnis sutvarkytas, šalia pilnai įrengta infrastruktūra: pažintiniai pėsčiųjų taikai, laiptai, suoliukai ir atokvėpio aikštelės. Mažas, bet svarbus pastebėjimas  - akivaizdžiai trūksta šiukšlinių :( Gal jos bus pastatytos vėliau? Minijos slėnyje įrengta poilsio aikštelė su laužaviete, pavėsinėmis, maudykla su persirengimo kabinomis, ruošiami stendai. Labai šauniai pasidarbavo Salantų regioninio parko darbuotojai, gražiai sutvarkė. Kas man daro didžiausią įspūdį? Istorijos svarba ir gamtos grožis. Vaizdingame Minijos upės slėnyje įsikūręs Kartenos miestelis, bei plačios jo apylinkės menamos jau nuo 1253 m., kuomet pirmą kartą paminėta Kartenos pilis, stovėjusi ant piliakalnio. Kartenos piliakalnis įrengtas kairiajame Minijos krante priešais miestelį stūksančioje aukštumoje. Datuojamas XIII a., vadinamas Pilale, Pilimi, Švedų kalnu, Lūžties kalnu.
Legenda byloja, kad ant kalno prie Kartenos didelė pilis stovėjusi, kurią valdė žemaičių karalius. Ją ne kartą puolė rusai ir švedai. Esą, tų kovų metu atsiradęs ir Kartenos vardas. Sykį nesutardami kam priklauso pirmumo teisė pulti pilį, švedai ir rusai susikovę tarpusavyje. Nuo pilies kuorų stebėdamas slėnyje įsiplieskusį mūšį, žemaičių vadas sušukęs savo pavaldiniams: „Veizėkiet, karė tenaa!” („Žiūrėkite, karas tenai!“). Nuo to laiko, esą, vietovė vadinama Kartena.
Manoma, kad IX-XIII a. Kartena buvo svarbus kuršių Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras. Šiai tvirtovei teko atlaikyti ne vieną priešo antpuolį, tačiau XIII a. viduryje ji nesugebėjo atlaikyti kryžiuočių puolimo. Kuršo vyskupui ir Livonojos ordino magistrui besidalinant užkariautas žemes, 1253 m. pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta Kartena (Cartine).
Gamta čia tikrai nuostabi, tad  lankytojai patirs daugybę emocijų: pamatys vienas kitą keičiančių įspūdingų vaizdų – piliakalnį, skardį, Minijos upės vingius, vandens slenksčius, poilsio aikštelę su  pavėsinėmis, maudyklą ir persirengimo kabinomis, uoslė mėgausis miško ir paupio gamtos kvapais, o ausys – Lietuvoje besiveisiančių paukščių – tulžių, devynbalsių, meletų, kikilių, genių skleidžiamais garsais. Sraunioje Minijoje veisiasi retos žuvys: upėtakiai, šlakiai, lašišos, žiobriai, gyvena ūdros. Beveik visa Minija paskelbta ichtiologiniu draustiniu. Taigi, maršrutas – pažintinis takas driekėsi: Piliakalnis, Minijos slėnis, Kūlupio slėnis, akmuo –  Laumės kūlis su karvės (Velnio) pėda ir Kartenos lurdas.

Tai tiek trumpai, o visą kitą matysite foto...
© Minija.lt nuotr.