MINIJOS UPĖS SLĖNIO GAMTOSAUGA
Teritorijos padėtis ir ribos
Minijos upės slėnio paukščių apsaugai svarbi teritorija yra vakarų Lietuvoje. Ši teritorija plyti Telšių apskrities Plungės rajono savivaldybės Nausodžio ir Šateikių seniūnijose, Klaipėdos apskrities Kretingos rajono savivaldybės Kartenos, Kūlupėnų ir Žalgirio seniūnijose, Klaipėdos rajono savivaldybės Dauparų-Kvietinių, Gargždų, Vėžaičių, Dovilų ir Priekulės seniūnijose, bei Šilutės rajono savivaldybės Saugų ir Kintų seniūnijose. Teritorija prasideda maždaug 6 km į pietvakarius nuo Plungės ir driekiasi šiaurės vakarų kryptimi iki Kūlupėnų (Kretingos raj.). Vėliau, nuo Minijos santakos su Salantu, teritorija driekiasi pietų kryptimi iki pat Nemuno deltos regioninio parko ribos. Teritorija apima 126,5 km ilgio Minijos upės atkarpą nuo 136,5 iki 10,0 km nuo jos žiočių bei daugelį
paupio pievų, išsibarsčiusių abiejuose upės krantuose. Teritorija tiesiogiai ribojasi tik su keliais didesniais miškais – Šilpelkės mišku kairiajame upės krante tarp Dyburių ir Lapgaudžių, Notiškės mišku kairiajame upės krante šiauriau Baublių, Margių mišku kairiajame upės krante piečiau Baublių, Šernų mišku kairiajame upės krante tarp Kisinių ir Rokų. Didesnės gyvenamosios vietovės, besiribojančios su teritorija – Aleksandravas, Kūlupėnai, Kartena, Raguviškiai, Baubliai, Gargždai, Dituva, Priekulė, Lankupiai, Sakūčiai. Teritorijos pakraščiais yra išsibarstę daugybė mažesnių kaimų. Taip pat prie teritorijos šliejais keletas sodo bendrijų.
Dalis teritorijos, atkarpa nuo Dyburių iki Kartenos, patenka į Salantų regioninio parko teritorijos konservacinę zoną ir priklauso parko Minijos gamtiniam rezervatui ir Minijos kraštovaizdžio draustiniui.
Veiklos planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems Minijos upės slėnio tvarkymui, bet galintiems jį reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio „Natura 2000“ teritorijai vertinimas. Atsižvelgiant į šių dokumentų rūšį, planai ir projektai turi būti įvertinti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo arba Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Ši teritorija įsteigta griežlės (lot. Crex crex) ir tulžio (lot. Alcedo atthis) apsaugai. Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai nustato bendruosius apsaugos ir tvarkymo reikalavimus. Siekiant užtikrinti tinkamą saugomų rūšių apsaugą, šie reikalavimai turi būti pritaikyti rengiant teisės aktus, reglamentuojančius veiklą steigiamose saugomose teritorijose, bei rengiant jau esamų saugomų teritorijų planus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, jei šiuo metu tinkama rūšių apsauga ten nėra užtikrinama.
Laukinės gyvūnijos ypatybės
Žuvys
Dėl skaitlingų kirtiklių (lot. Cobitis taenia), paprastųjų kūjagalvių (lot. Cottus gobio), kartuolių (lot. Rhodeus sericeus amarus) ir Baltijos lašišų (lot.Salmo salar) vietinių populiacijų, aprašoma teritorija patenka į sąrašą vietovių, atitinkančių BAST kriterijus. Nuo 1976 m. Minijos upė saugoma kaip svarbi lašišų, šlakių (lot. Salmo trutta trutta), margųjų upėtakių (lot.Salmo trutta fario) ir žiobrių (lot.Vimba vimba) nerštavietė.
Paukščiai
Minijos upė ir jos pakrančių pievos yra svarbi labai skirtingų ekologiniu požiūriu rūšių – griežlės ir tulžio perimvietė. Viso, aprašomoje Minijos upės slėnio PAST (paukščių apsaugai svarbios teritorijos) stebėtos 7 paukščių rūšys, įtrauktos į ES Paukščių direktyvos I priedą bei 8 rūšys, įtrauktos į LRK (Lietuvos Raudonoji knyga). Teritorijai suteiktas PAST statusas, siekiant išsaugoti perinčių griežlių (lot. Crex crex) ir tulžių (lot. Alcedo atthis) skaitlingas populiacijas. Šios rūšys toliau vadinamos tikslinėmis.
Informacija apie teritorijoje stebėtas retas paukščių rūšis:
Baltasis gandras (lot. Ciconia ciconia). Peri kaimuose šalia aprašomos teritorijos. Teritorijoje dažnai stebimas maitinantis.
Juodasis gandras (lot. Ciconia nigra). Teritorijoje neperi, bet stebėtas maitinantis upės pakraščiais.
Vapsvaėdis (lot. Pernis apivorus). Perėjimo laikotarpiu stebėtas besimaitinant teritorijoje ties Dyburių kilpomis. Pačioje teritorijoje neperi.
Juodasis peslys (lot. Milvus migrans). Stebėtas teritorijoje perėjimo laikotarpiu.
Nendrinė lingė (lot. Circus aeruginosus). Dažnai stebima besimaitinanti teritorijoje esančiose pievose.
Pelėsakalis (lot. Falco tinnunculus). Stebėti teritorijoje perėjimo laikotarpiu.
Griežlė (lot.Crex crex). Minijos upės slėnio PAST perinčių griežlių populiacija įvertinta 300 porų.
Tulžys (lot. Alcedo atthis). Minijos upės slėnio PAST perinčių tulžių populiacija įvertinta 60–80 porų.
Kukutis (lot. Upupa epops). Stebėtas šalia teritorijos esančiame Cigonalių kaime perėjimo laikotarpiu.
Žalioji meleta (lot. Picus viridis). Stebima Minijos pakrantėse. Tikėtina, kad čia ir peri stambiuose lapuočiuose (liepose, klevuose).
Lygutė (lot.Lullula arborea). Dažnai stebima teritorijoje Kartenos apylinkėse.
Paprastoji medšarkė (lot. Lanius collurio). Pavienės poros peri Minijos pakrantės ir papievių krūmynuose.
Žinduoliai
Teritorijoje aptikta vienintelė žinduolių rūšis, įtraukta į LRK:
Ūdra (lot. Lutra lutra). Minijos upėje reguliariai sutinkama rūšis. Šios rūšies apsaugai Minijos upė yra įtraukta į sąrašą vietovių, atitinkančių tam tikrus kriterijus.
Teritorijoje sutinkama dar dvi žinduolių rūšys, įtrauktos į ES Buveinių direktyvos II ir V priedus:
Bebras (lot. Castor fiber).Vietinė populiacija yra tarptautinės svarbos, todėl turi būti stebima.
Vilkas (lot. Canis lupus). Jauniklių vada stebėta šalia teritorijos, netoli Minijos santakos su Mišupe. Vietinė populiacija yra tarptautinės svarbos, todėl turi būti stebima.
Minijos pakrantėse sutinkamos lapės, mangutai bei kanadinės audinės yra potencialūs perinčių retųjų paukščių priešai.
Vyraujančios rekreacijos formos
Aprašoma teritorija yra intensyviai naudojama rekreacijai. Viena iš svarbesnių rekreacijos formų čia – vandens turizmas, kaimo turizmo sodybos. Minijos upė yra viena iš įdomiausių stambių Lietuvos upių vandens turizmo atžvilgiu. Ši upė yra viena srauniausių, rėvingiausių ir sunkiausių Lietuvos vandens turizmo maršrutų. Tai II sudėtingumo kategorijos maršrutas. Įdomiausia šiuo atžvilgiu yra šiaurinėje PAST dalyje esanti upės atkarpa – didžioji Dyburių kilpa. Siauriausioje kilpos vietoje upės atkarpas teskiria 100 m sausumos. Šioje kilpoje 4 km atkarpoje upė krenta beveik 9 m. Čia pilna rėvų, slenksčių, didelių akmenų, vandeningu metu upės srovė labai stipri. Reikia atkreipti dėmesį, kad čia yra įsteigtas Minijos gamtinis rezervatas, todėl išlipti į krantą čia yra draudžiama.
Kadangi upės vaga yra palyginus siaura, upe plaukiantys vandens turistai trikdo palei upę tupinčius tulžius. Atsitiktinis paukščių pabaidymas didesnės žalos nepadaro, tačiau dažnai besikartojantis trikdymas gali turėti neigiamos įtakos paukščiams ar net priversti juos palikti perimvietę. Todėl reikia užtikrinti, kad vandens turistų keliamas trikdymas nebūtų per daug intensyvus, pvz. apribojant tulžių veisimosi laikotarpiu upe praplaukiančių vandens turistų ar jų grupių skaičių.
Kita rekreacijos forma aprašomoje teritorijoje – iškylavimas ir stovyklavimas Minijos pakrantėse, žvejyba. Tai daugiausiai neorganizuotas iškylavimas ir stovyklavimas, tam neskirtose vietose. Pavyzdžiui, Minijos kraštovaizdžio draustinyje Salantų regioniniame parke nėra išskirtos rekreacinės zonos, todėl nėra specialiai įrengtų poilsiaviečių ir stovyklauti yra draudžiama. Tačiau poilsiautojai to nepaiso: įsirengia laužavietes, prišiukšlina, ištrypia pakrančių žolę. Vietomis žmonių lankymasis labai intensyvus. Labai mėgstamos ir lankomos poilsio vietos yra ties Sakuočių, Sauserių, Cigonalių kaimais, ties Kartena, Gargždais, Dovilais, Priekule. Tai kelia didelę grėsmę tiek perintiems tulžiams, tiek griežlėms. Tulžių atveju ypač nepalanku, kai poilsiautojai įsikuria ant stačių Minijos krantų, kuriuose peri šie paukščiai. Taip trikdomi paukščiai gali greitai palikti savo lizdus. Tulžių urveliai taip pat gali tiesiogiai nukentėti nuo skardžiais laipiojančių poilsiautojų. Griežlės nukenčia, jei poilsiautojai įsikuria pakrantės pievose, kur šie paukščiai peri. Papildomą pavojų kelia palaidi poilsiautojų šunys. Šiai problemai spręsti būtina reguliuoti poilsiautojų srautus, numatant ir įrengiant specialias poilsiavimo ar stovyklavimo, bei lankytinas vietas ir įrengiant apie tai informuojančias stendus.
Teritorijoje taip pat vystoma ir organizuota rekreacija. Prie Minijos upės palei Karteną yra seniūnijų įrengti pliažai. Salantų regioniniame parke yra suplanuoti pėsčiųjų ir dviračių pažintiniai maršrutai, lankytinos vietos besidriekiančios palei Minijos upę. Čia numatoma pastatyti informacinius stendus, atlikti kraštotvarkos darbus. Saugokime gamtą ir jos grožį!
Medžioklės ir žvejybos ypatybės
Minijos upė nuo 1976 metų saugoma kaip valstybinis ichtiologinis draustinis. Jis skirtas apsaugoti lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietes. Be to, ši teritoriją patenka į sąrašą vietovių, atitinkančių BAST (buveinių apsaugai svarbi teritorija) kriterijus, todėl joje turi būti užtikrinta žuvų rūšių – Baltijos lašišų, kirtiklių, paprastųjų kūjagalvių ir kartuolių apsaugą. Atsižvelgiant į šios upės svarbą žuvų apsaugai, joje galioja papildomi apribojimai mėgėjiškai žvejybai.
Mėgėjiška žvejyba populiaresnė Minijos žemupyje. Mėgėjišką žūklę Minijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl licencinės žūklės organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo” (Žin., 2005, Nr. 24-784; Žin., 2005, Nr. 126-4514). Sutinkamai su šia tvarka, įvairiose Minijos upės atkarpose įvairiais laikotarpiais organizuojama šlakių bei upinių nėgių licencinė žūklė. Be abejo, žvejų laimikis tiek rūšine sudėtimi, tiek amžine struktūra labai skiriasi nuo dominuojančių tulžių mitybos objektų, todėl tarpusavio konkurencija nėra aktuali. Kita vertus, pakrantėse besilankantys žvejai gali trikdyti čia perinčius paukščius, todėl augantį žvejų srautą būtina reguliuoti parenkant žvejybai leistinas vietas, kuriose perinčių tulžių trikdymas būtų mažiausias.
Minijos upė aprašomoje teritorijoje naudojama rekreacijos tikslais. Pagrindiniai naudojimo būdai – maudymasis, vandens turizmas ir mėgėjiška žvejyba. Kita ūkinė veikla, dariusi įtaką ekologinei situacijai aprašomoje teritorijoje – vandens energijos panaudojimas ūkinėms reikmėms. Ilgiausiai veikė Stonaičių hidroelektrinė, kuri buvo 250 kW galingumo, jos užtvanka buvo 2,7 m aukščio. Šios hidroelektrinės darbas įtakojo hidrologinį Minijos upės režimą. Šiuo metu likę tik šios užtvankos likučiai. Vien Minijos upės atkarpoje nuo Mardosų iki Kartenos yra dar šešių buvusių vandens malūnų užtvankų liekanos – ties Mardosais, Pakutuvėnais, Narvaišiais, Leipgiriais, Dauginčiais ir Sakuočiais. Upėje yra girdomi apylinkėse ganomi galvijai.
Ekologinė būklė
Minijos upės ekosistema yra palyginti stabili, tačiau dinamiška. Ši upė yra gana srauni, plaunami srovės krantai palaipsniui kinta, vyksta upės šoninė ar gilinamoji erozija. Tokiu būdu formuojasi tulžiams tinkamos perėti buveinės, tiksliau jos taip pat palaipsniui kinta – skardžiai ir statūs krantai pastoviai atsinaujina, vietomis formuojasi nauji. Deja, šios buveinės yra gana pažeidžiamos, tiek natūralių faktorių, tiek žmogaus veiklos. Kaip jau minėta, Minijos upei būdingi dideli poplūdžiai. Perėjimo laikotarpiu tokie poplūdžiai gali lengvai sunaikinti tulžių perimvietes – statūs krantai, paplauti stiprios srovės, gali nuslinkti, sunaikindami tulžių urvelius. Intensyviai poilsiautojų ar žvejų lankomose pakrantėse buveinės taip pat gali būti fiziškai sunaikintos, tačiau šiuo atveju trikdymas visgi kelia didesnę grėsmę perintiems paukščiams.
Minijos upė yra viena švariausių ir srauniausių didesniųjų Lietuvos upių, kuri teka mažai urbanizuotu kraštovaizdžiu, kur mažai taršos šaltinių ir natūrali upės vaga. Ši upė Lietuvos mastu išsiskiria savo svarba retoms žuvų rūšims (upinė nėgė, Baltijos lašiša, šlakis, upėtakis, žiobris, kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, kartuolė), kurios čia migruoja bei neršia. Švarus vanduo su gausiais žuvų ištekliais bei stačių krantų atkarpos nulėmė, kad ši upė yra taip pat išskirtinai svarbi Lietuvos tulžių populiacijai. Kita vertus, griežlėms svarbios paupio pievos, patenkančios į aprašomą teritoriją, yra ekstensyvaus žemės ūkio palaikomos buveinės. Tokių buveinių retumas ir svarba didėja intensyvėjant žemės ūkiui. Tokios buveinės yra itin retos visoje Vakarų Europoje, kur jas sunaikino būtent intensyvus žemės ūkis.
Teritorijoje saugomos rūšys – griežlė ir tulžys, tinkamose buveinėse Lietuvoje nėra retos. Tačiau, griežlė priskiriama globaliai nykstančių paukščių kategorijai, yra išnykusi daugelyje Europos šalių.
Gamtotvarkos alternatyvos
Svarbiausios numatomos priemonės gamtotvarkos įgyvendinimui yra paukščių apsaugai palankaus ūkininkavimo skatinimas bei žmonių rekreacinės veiklos keliamo trikdymo mažinimas.
Pievų išsaugojimas užtikrinant ūkinės veiklos tęstinumą ir/ar atnaujinimą apleistose žemėse, bei jų keitimo į kitas žemėnaudas apribojimai yra vienintelės priemonės, galinčios užtikrinti griežlės buveinių apsaugą teritorijoje. Taikomoms ūkinėms priemonėms alternatyva teoriškai gali būti specialūs tvarkomieji darbai. Tačiau praktikoje jie sunkiai taikomi didelėje teritorijoje, be to visada išlieka darbų tęstinumo problema. Tęstinumas galimas tik tuo atveju, jeigu specialaus tvarkymo projekto metu nuperkami gyvuliai ir pagal panaudos sutartis atiduodami vietos ūkininkams. Tačiau tokie projektai vėlgi apima ribotą plotą ir didesnės įtakos europinės svarbos griežlės populiacijai neturės. Tai būtų greičiau demonstraciniai projektai, parodantys tvarios gyvulininkystės galimybes, sprendžiant gamtosaugos klausimus, arba atkuriant mažesnio ploto pievų buveines.
Rekreacinės veiklos reguliavimo tikslas – nukreipti poilsiautojus (tame tarpe žvejus) į specialiai parinktas ir įrengtas vietas, kur poilsiautojų keliamas trikdymas darytų kuo mažesnį poveikį teritorijoje perintiems tulžiams ir griežlėms. Tas pats liečia ir vandens turistus, keliaujančius Minijos upe. Šiuo atveju būtinas turistų srauto įvertinimas tulžių perėjimo laikotarpiu ir tokio srauto reguliavimo būdų parinkimas ir įgyvendinimas (pvz. apribojant plaukimo priemonių ar jų grupių skaičių per dieną). Be abejo, paukščių apsaugos požiūriu būtų pageidautina visai uždrausti poilsiautojų lankymąsi teritorijoje paukščių perėjimo laikotarpiu, bet tai vargu ar priimtina, ypač atsižvelgiant į potencialią rekreacijos svarbą vietos ekonomikai.
Minija - nuostabus, unikalus gamtos kampelis. Tai pažinkime, bet kartu puoselėkime ir saugokime!
Minijos upės slėnio paukščių apsaugai svarbi teritorija yra vakarų Lietuvoje. Ši teritorija plyti Telšių apskrities Plungės rajono savivaldybės Nausodžio ir Šateikių seniūnijose, Klaipėdos apskrities Kretingos rajono savivaldybės Kartenos, Kūlupėnų ir Žalgirio seniūnijose, Klaipėdos rajono savivaldybės Dauparų-Kvietinių, Gargždų, Vėžaičių, Dovilų ir Priekulės seniūnijose, bei Šilutės rajono savivaldybės Saugų ir Kintų seniūnijose. Teritorija prasideda maždaug 6 km į pietvakarius nuo Plungės ir driekiasi šiaurės vakarų kryptimi iki Kūlupėnų (Kretingos raj.). Vėliau, nuo Minijos santakos su Salantu, teritorija driekiasi pietų kryptimi iki pat Nemuno deltos regioninio parko ribos. Teritorija apima 126,5 km ilgio Minijos upės atkarpą nuo 136,5 iki 10,0 km nuo jos žiočių bei daugelį
paupio pievų, išsibarsčiusių abiejuose upės krantuose. Teritorija tiesiogiai ribojasi tik su keliais didesniais miškais – Šilpelkės mišku kairiajame upės krante tarp Dyburių ir Lapgaudžių, Notiškės mišku kairiajame upės krante šiauriau Baublių, Margių mišku kairiajame upės krante piečiau Baublių, Šernų mišku kairiajame upės krante tarp Kisinių ir Rokų. Didesnės gyvenamosios vietovės, besiribojančios su teritorija – Aleksandravas, Kūlupėnai, Kartena, Raguviškiai, Baubliai, Gargždai, Dituva, Priekulė, Lankupiai, Sakūčiai. Teritorijos pakraščiais yra išsibarstę daugybė mažesnių kaimų. Taip pat prie teritorijos šliejais keletas sodo bendrijų.
Dalis teritorijos, atkarpa nuo Dyburių iki Kartenos, patenka į Salantų regioninio parko teritorijos konservacinę zoną ir priklauso parko Minijos gamtiniam rezervatui ir Minijos kraštovaizdžio draustiniui.
Veiklos planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems Minijos upės slėnio tvarkymui, bet galintiems jį reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio „Natura 2000“ teritorijai vertinimas. Atsižvelgiant į šių dokumentų rūšį, planai ir projektai turi būti įvertinti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo arba Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Ši teritorija įsteigta griežlės (lot. Crex crex) ir tulžio (lot. Alcedo atthis) apsaugai. Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai nustato bendruosius apsaugos ir tvarkymo reikalavimus. Siekiant užtikrinti tinkamą saugomų rūšių apsaugą, šie reikalavimai turi būti pritaikyti rengiant teisės aktus, reglamentuojančius veiklą steigiamose saugomose teritorijose, bei rengiant jau esamų saugomų teritorijų planus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, jei šiuo metu tinkama rūšių apsauga ten nėra užtikrinama.
Laukinės gyvūnijos ypatybės
Žuvys
Dėl skaitlingų kirtiklių (lot. Cobitis taenia), paprastųjų kūjagalvių (lot. Cottus gobio), kartuolių (lot. Rhodeus sericeus amarus) ir Baltijos lašišų (lot.Salmo salar) vietinių populiacijų, aprašoma teritorija patenka į sąrašą vietovių, atitinkančių BAST kriterijus. Nuo 1976 m. Minijos upė saugoma kaip svarbi lašišų, šlakių (lot. Salmo trutta trutta), margųjų upėtakių (lot.Salmo trutta fario) ir žiobrių (lot.Vimba vimba) nerštavietė.
Paukščiai
Minijos upė ir jos pakrančių pievos yra svarbi labai skirtingų ekologiniu požiūriu rūšių – griežlės ir tulžio perimvietė. Viso, aprašomoje Minijos upės slėnio PAST (paukščių apsaugai svarbios teritorijos) stebėtos 7 paukščių rūšys, įtrauktos į ES Paukščių direktyvos I priedą bei 8 rūšys, įtrauktos į LRK (Lietuvos Raudonoji knyga). Teritorijai suteiktas PAST statusas, siekiant išsaugoti perinčių griežlių (lot. Crex crex) ir tulžių (lot. Alcedo atthis) skaitlingas populiacijas. Šios rūšys toliau vadinamos tikslinėmis.
Informacija apie teritorijoje stebėtas retas paukščių rūšis:
Baltasis gandras (lot. Ciconia ciconia). Peri kaimuose šalia aprašomos teritorijos. Teritorijoje dažnai stebimas maitinantis.
Juodasis gandras (lot. Ciconia nigra). Teritorijoje neperi, bet stebėtas maitinantis upės pakraščiais.
Vapsvaėdis (lot. Pernis apivorus). Perėjimo laikotarpiu stebėtas besimaitinant teritorijoje ties Dyburių kilpomis. Pačioje teritorijoje neperi.
Juodasis peslys (lot. Milvus migrans). Stebėtas teritorijoje perėjimo laikotarpiu.
Nendrinė lingė (lot. Circus aeruginosus). Dažnai stebima besimaitinanti teritorijoje esančiose pievose.
Pelėsakalis (lot. Falco tinnunculus). Stebėti teritorijoje perėjimo laikotarpiu.
Griežlė (lot.Crex crex). Minijos upės slėnio PAST perinčių griežlių populiacija įvertinta 300 porų.
Tulžys (lot. Alcedo atthis). Minijos upės slėnio PAST perinčių tulžių populiacija įvertinta 60–80 porų.
Kukutis (lot. Upupa epops). Stebėtas šalia teritorijos esančiame Cigonalių kaime perėjimo laikotarpiu.
Žalioji meleta (lot. Picus viridis). Stebima Minijos pakrantėse. Tikėtina, kad čia ir peri stambiuose lapuočiuose (liepose, klevuose).
Lygutė (lot.Lullula arborea). Dažnai stebima teritorijoje Kartenos apylinkėse.
Paprastoji medšarkė (lot. Lanius collurio). Pavienės poros peri Minijos pakrantės ir papievių krūmynuose.
Žinduoliai
Teritorijoje aptikta vienintelė žinduolių rūšis, įtraukta į LRK:
Ūdra (lot. Lutra lutra). Minijos upėje reguliariai sutinkama rūšis. Šios rūšies apsaugai Minijos upė yra įtraukta į sąrašą vietovių, atitinkančių tam tikrus kriterijus.
Teritorijoje sutinkama dar dvi žinduolių rūšys, įtrauktos į ES Buveinių direktyvos II ir V priedus:
Bebras (lot. Castor fiber).Vietinė populiacija yra tarptautinės svarbos, todėl turi būti stebima.
Vilkas (lot. Canis lupus). Jauniklių vada stebėta šalia teritorijos, netoli Minijos santakos su Mišupe. Vietinė populiacija yra tarptautinės svarbos, todėl turi būti stebima.
Minijos pakrantėse sutinkamos lapės, mangutai bei kanadinės audinės yra potencialūs perinčių retųjų paukščių priešai.
Vyraujančios rekreacijos formos
Aprašoma teritorija yra intensyviai naudojama rekreacijai. Viena iš svarbesnių rekreacijos formų čia – vandens turizmas, kaimo turizmo sodybos. Minijos upė yra viena iš įdomiausių stambių Lietuvos upių vandens turizmo atžvilgiu. Ši upė yra viena srauniausių, rėvingiausių ir sunkiausių Lietuvos vandens turizmo maršrutų. Tai II sudėtingumo kategorijos maršrutas. Įdomiausia šiuo atžvilgiu yra šiaurinėje PAST dalyje esanti upės atkarpa – didžioji Dyburių kilpa. Siauriausioje kilpos vietoje upės atkarpas teskiria 100 m sausumos. Šioje kilpoje 4 km atkarpoje upė krenta beveik 9 m. Čia pilna rėvų, slenksčių, didelių akmenų, vandeningu metu upės srovė labai stipri. Reikia atkreipti dėmesį, kad čia yra įsteigtas Minijos gamtinis rezervatas, todėl išlipti į krantą čia yra draudžiama.
Kadangi upės vaga yra palyginus siaura, upe plaukiantys vandens turistai trikdo palei upę tupinčius tulžius. Atsitiktinis paukščių pabaidymas didesnės žalos nepadaro, tačiau dažnai besikartojantis trikdymas gali turėti neigiamos įtakos paukščiams ar net priversti juos palikti perimvietę. Todėl reikia užtikrinti, kad vandens turistų keliamas trikdymas nebūtų per daug intensyvus, pvz. apribojant tulžių veisimosi laikotarpiu upe praplaukiančių vandens turistų ar jų grupių skaičių.
Kita rekreacijos forma aprašomoje teritorijoje – iškylavimas ir stovyklavimas Minijos pakrantėse, žvejyba. Tai daugiausiai neorganizuotas iškylavimas ir stovyklavimas, tam neskirtose vietose. Pavyzdžiui, Minijos kraštovaizdžio draustinyje Salantų regioniniame parke nėra išskirtos rekreacinės zonos, todėl nėra specialiai įrengtų poilsiaviečių ir stovyklauti yra draudžiama. Tačiau poilsiautojai to nepaiso: įsirengia laužavietes, prišiukšlina, ištrypia pakrančių žolę. Vietomis žmonių lankymasis labai intensyvus. Labai mėgstamos ir lankomos poilsio vietos yra ties Sakuočių, Sauserių, Cigonalių kaimais, ties Kartena, Gargždais, Dovilais, Priekule. Tai kelia didelę grėsmę tiek perintiems tulžiams, tiek griežlėms. Tulžių atveju ypač nepalanku, kai poilsiautojai įsikuria ant stačių Minijos krantų, kuriuose peri šie paukščiai. Taip trikdomi paukščiai gali greitai palikti savo lizdus. Tulžių urveliai taip pat gali tiesiogiai nukentėti nuo skardžiais laipiojančių poilsiautojų. Griežlės nukenčia, jei poilsiautojai įsikuria pakrantės pievose, kur šie paukščiai peri. Papildomą pavojų kelia palaidi poilsiautojų šunys. Šiai problemai spręsti būtina reguliuoti poilsiautojų srautus, numatant ir įrengiant specialias poilsiavimo ar stovyklavimo, bei lankytinas vietas ir įrengiant apie tai informuojančias stendus.
Teritorijoje taip pat vystoma ir organizuota rekreacija. Prie Minijos upės palei Karteną yra seniūnijų įrengti pliažai. Salantų regioniniame parke yra suplanuoti pėsčiųjų ir dviračių pažintiniai maršrutai, lankytinos vietos besidriekiančios palei Minijos upę. Čia numatoma pastatyti informacinius stendus, atlikti kraštotvarkos darbus. Saugokime gamtą ir jos grožį!
Medžioklės ir žvejybos ypatybės
Minijos upė nuo 1976 metų saugoma kaip valstybinis ichtiologinis draustinis. Jis skirtas apsaugoti lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietes. Be to, ši teritoriją patenka į sąrašą vietovių, atitinkančių BAST (buveinių apsaugai svarbi teritorija) kriterijus, todėl joje turi būti užtikrinta žuvų rūšių – Baltijos lašišų, kirtiklių, paprastųjų kūjagalvių ir kartuolių apsaugą. Atsižvelgiant į šios upės svarbą žuvų apsaugai, joje galioja papildomi apribojimai mėgėjiškai žvejybai.
Mėgėjiška žvejyba populiaresnė Minijos žemupyje. Mėgėjišką žūklę Minijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl licencinės žūklės organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo” (Žin., 2005, Nr. 24-784; Žin., 2005, Nr. 126-4514). Sutinkamai su šia tvarka, įvairiose Minijos upės atkarpose įvairiais laikotarpiais organizuojama šlakių bei upinių nėgių licencinė žūklė. Be abejo, žvejų laimikis tiek rūšine sudėtimi, tiek amžine struktūra labai skiriasi nuo dominuojančių tulžių mitybos objektų, todėl tarpusavio konkurencija nėra aktuali. Kita vertus, pakrantėse besilankantys žvejai gali trikdyti čia perinčius paukščius, todėl augantį žvejų srautą būtina reguliuoti parenkant žvejybai leistinas vietas, kuriose perinčių tulžių trikdymas būtų mažiausias.
Minijos upė aprašomoje teritorijoje naudojama rekreacijos tikslais. Pagrindiniai naudojimo būdai – maudymasis, vandens turizmas ir mėgėjiška žvejyba. Kita ūkinė veikla, dariusi įtaką ekologinei situacijai aprašomoje teritorijoje – vandens energijos panaudojimas ūkinėms reikmėms. Ilgiausiai veikė Stonaičių hidroelektrinė, kuri buvo 250 kW galingumo, jos užtvanka buvo 2,7 m aukščio. Šios hidroelektrinės darbas įtakojo hidrologinį Minijos upės režimą. Šiuo metu likę tik šios užtvankos likučiai. Vien Minijos upės atkarpoje nuo Mardosų iki Kartenos yra dar šešių buvusių vandens malūnų užtvankų liekanos – ties Mardosais, Pakutuvėnais, Narvaišiais, Leipgiriais, Dauginčiais ir Sakuočiais. Upėje yra girdomi apylinkėse ganomi galvijai.
Ekologinė būklė
Minijos upės ekosistema yra palyginti stabili, tačiau dinamiška. Ši upė yra gana srauni, plaunami srovės krantai palaipsniui kinta, vyksta upės šoninė ar gilinamoji erozija. Tokiu būdu formuojasi tulžiams tinkamos perėti buveinės, tiksliau jos taip pat palaipsniui kinta – skardžiai ir statūs krantai pastoviai atsinaujina, vietomis formuojasi nauji. Deja, šios buveinės yra gana pažeidžiamos, tiek natūralių faktorių, tiek žmogaus veiklos. Kaip jau minėta, Minijos upei būdingi dideli poplūdžiai. Perėjimo laikotarpiu tokie poplūdžiai gali lengvai sunaikinti tulžių perimvietes – statūs krantai, paplauti stiprios srovės, gali nuslinkti, sunaikindami tulžių urvelius. Intensyviai poilsiautojų ar žvejų lankomose pakrantėse buveinės taip pat gali būti fiziškai sunaikintos, tačiau šiuo atveju trikdymas visgi kelia didesnę grėsmę perintiems paukščiams.
Minijos upė yra viena švariausių ir srauniausių didesniųjų Lietuvos upių, kuri teka mažai urbanizuotu kraštovaizdžiu, kur mažai taršos šaltinių ir natūrali upės vaga. Ši upė Lietuvos mastu išsiskiria savo svarba retoms žuvų rūšims (upinė nėgė, Baltijos lašiša, šlakis, upėtakis, žiobris, kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, kartuolė), kurios čia migruoja bei neršia. Švarus vanduo su gausiais žuvų ištekliais bei stačių krantų atkarpos nulėmė, kad ši upė yra taip pat išskirtinai svarbi Lietuvos tulžių populiacijai. Kita vertus, griežlėms svarbios paupio pievos, patenkančios į aprašomą teritoriją, yra ekstensyvaus žemės ūkio palaikomos buveinės. Tokių buveinių retumas ir svarba didėja intensyvėjant žemės ūkiui. Tokios buveinės yra itin retos visoje Vakarų Europoje, kur jas sunaikino būtent intensyvus žemės ūkis.
Teritorijoje saugomos rūšys – griežlė ir tulžys, tinkamose buveinėse Lietuvoje nėra retos. Tačiau, griežlė priskiriama globaliai nykstančių paukščių kategorijai, yra išnykusi daugelyje Europos šalių.
Gamtotvarkos alternatyvos
Svarbiausios numatomos priemonės gamtotvarkos įgyvendinimui yra paukščių apsaugai palankaus ūkininkavimo skatinimas bei žmonių rekreacinės veiklos keliamo trikdymo mažinimas.
Pievų išsaugojimas užtikrinant ūkinės veiklos tęstinumą ir/ar atnaujinimą apleistose žemėse, bei jų keitimo į kitas žemėnaudas apribojimai yra vienintelės priemonės, galinčios užtikrinti griežlės buveinių apsaugą teritorijoje. Taikomoms ūkinėms priemonėms alternatyva teoriškai gali būti specialūs tvarkomieji darbai. Tačiau praktikoje jie sunkiai taikomi didelėje teritorijoje, be to visada išlieka darbų tęstinumo problema. Tęstinumas galimas tik tuo atveju, jeigu specialaus tvarkymo projekto metu nuperkami gyvuliai ir pagal panaudos sutartis atiduodami vietos ūkininkams. Tačiau tokie projektai vėlgi apima ribotą plotą ir didesnės įtakos europinės svarbos griežlės populiacijai neturės. Tai būtų greičiau demonstraciniai projektai, parodantys tvarios gyvulininkystės galimybes, sprendžiant gamtosaugos klausimus, arba atkuriant mažesnio ploto pievų buveines.
Rekreacinės veiklos reguliavimo tikslas – nukreipti poilsiautojus (tame tarpe žvejus) į specialiai parinktas ir įrengtas vietas, kur poilsiautojų keliamas trikdymas darytų kuo mažesnį poveikį teritorijoje perintiems tulžiams ir griežlėms. Tas pats liečia ir vandens turistus, keliaujančius Minijos upe. Šiuo atveju būtinas turistų srauto įvertinimas tulžių perėjimo laikotarpiu ir tokio srauto reguliavimo būdų parinkimas ir įgyvendinimas (pvz. apribojant plaukimo priemonių ar jų grupių skaičių per dieną). Be abejo, paukščių apsaugos požiūriu būtų pageidautina visai uždrausti poilsiautojų lankymąsi teritorijoje paukščių perėjimo laikotarpiu, bet tai vargu ar priimtina, ypač atsižvelgiant į potencialią rekreacijos svarbą vietos ekonomikai.
Minija - nuostabus, unikalus gamtos kampelis. Tai pažinkime, bet kartu puoselėkime ir saugokime!
Paukščiai
